Žyma: Muzika

  • Birštono džiazo festivalis: tarp modernumo ir tradicijos

    Birštono džiazo festivalis: tarp modernumo ir tradicijos

    Džiazo laiku, rytiniai antrosios festivalio dienos pasirodymai nubraižė visos likusios dienos gaires. Tai lietuvių džiazo dabarties ekspozicija, kurioje kartu reprezentuojami modernūs ir eksperimentuojantys jaunosios kartos atlikėjai, bei visame pasaulyje koncertuojantys ir Vakarų tradicijas į Lietuvą parvežantys atlikėjai. Garso menininko Vyčio Purono programuojamas Vilniaus kolegijos projektas „The Oscillation Orchestra“ demonstravo modernybės standartus. Ansamblis, kurio pagrindinis garso […]

  • Birštono džiazo festivalis 2022: scena jūsų

    Birštono džiazo festivalis 2022: scena jūsų

    Pirmą festivalio vakarą laukė keturi pasirodymai. Estafetę pradėjo Lietuvių išeivijos vaikas iš JAV Nicole Zuraitis su Klaipėdos džiazo orkestru. Nustebino nuo pirmos iki paskutinės natos išlaikytas dangiškas, skaidrus, artikuliuotas, meistriškai valdomas balsas. Idealiai intonacijomis įprasmintos kūrinių temos. Juk tame ir yra vokalo meno grožis. Atlikėjai prisėdus prie fortepijono pasidaro aišku, kad muzika jai „priklauso“, o […]

  • Ignas Andriuškevičius: Reivas dviems fortepijonams

    Ignas Andriuškevičius: Reivas dviems fortepijonams

    Paskutinį kartą Kauno valstybinėje filharmonijoje lankiausi prieš penkis metus. Tąkart Kauno simfoniniam orkestrui dirigavo Mirga Gražinytė-Tyla, o solo fortepijonu grojo jos sesuo Ona. Atmintyje šis koncertas įstrigo kaip seseriškas žaidimas, kuriame buvome maloniai pakviesti sudalyvauti kaip klausytojai ir žiūrovai. Šįvakar filharmonijoje ir vėl žaidimai, o juos ne tik išgirsti, bet ir kartu pažaisti, kviečia broliai Mykolas ir Motiejus Bazarai. Skaitykite toliau→

  • Klasikinė improvizacija – oksimoronas ar siekiamybė?

    Klasikinė improvizacija – oksimoronas ar siekiamybė?

    Norėjau pasidalinti įspūdžiais iš ką tik pasibaigusios, kovo 1-8 dienomis Hagos Karališkojoje konservatorijoje vykusios intensyvios improvizacijos programos, kuri yra tarptautinio muzikinio švietimo projekto „METRIC – Modernizing European Higher Music Education Through Improvisation“ dalis. Skaitykite toliau→

  • Paulina Šilobrit: Romantiškoji vergų muzika

    Paulina Šilobrit: Romantiškoji vergų muzika

    Įprastai pirmoji galvoje išnyranti asociacija paminėjus romantizmo epochą, siejama su sentimentais, individo dvasine laisve, neramia ir išdidžia jo siela, stipriomis emocijomis ir nenumaldomomis, gaivalingomis aistromis. Menininkas čia nuolat kovoja su jį supančia aplinka, jis nepritampa prie visuomenės, nes gyvena savo susikurtame pasaulyje. Prisimenant muzikos istoriją, romantiniais įprasta vadinti tokius kūrinius kaip F. Chopino „Revoliucinis etiudas“, F. Schuberto „Nebaigtoji simfonija“, J. Brahmso „Vengrų šokiai“, H. Berliozo „Fantastinė simfonija“ bei daugelis kitų. Europoje ima skleistis laisvės bei tautinio identiteto idėjos.

    Šią istorijos pusę žinome pakankamai neblogai jau nuo mokyklos laikų. Tačiau, šalia minėtųjų muzikinių monumentų, retai yra peržengiamos Europos ribos ir retai kada pastebima, jog lygiai tuo pat metu buvo sukomponuotos, pavyzdžiui, mūsų gerai žinomos kalėdinės giesmės kaip „Silent Night“ ar „We Wish You a Merry Christmas“. Lygiai taip, kaip ir amerikiečių patriotinė daina „Yanee Doodle“, ar kovos himnas „The Battle Hymn of the Republic“ kurių melodijas žinome nuo vaikystės, nė nežinodami jų pavadinimų bei istorinio konteksto. Skaitykite toliau→

  • Louis Garrick: The Review

    A misperception foreigners often have about Kaunas is that the glistening edge of artistic experimentation will not be found here. That Vilnius is a lone star in a deafening vacuum is a cliché I’ve certainly found myself guilty of tripping over, and not the only one, they really are like rocks in the mud as a newcomer finds his way in contemporary Lithuania. (My companion for the performance under review chided me for referring to the black parkas and buzz cuts sported by half the youth up and down Laisvės alėja as a “post-Soviet” uniform, an outdated and distasteful term, I now realise.) Skaitykite toliau→

  • Tomas Narkevičius: Kraftwerk – Live in Soest, 1970

    Tomas Narkevičius: Kraftwerk – Live in Soest, 1970

    Neuer : Retai kada muzikinė grupė įgauna tokį milžinišką pagreitį, kad pasirodžius vos pirmam televiziniam koncertui surenka pilną salę klausytojų. Dar rečiau beveik nežinoma grupė man palieka tokį neišdildomą įspūdį, kad norisi jiems žadėti pačią šviesiausią ateitį. Į Soest atvažiavau iš Kelno, vedamas žingeidumo ir tokios pačios traukos, kaip ir tie šimtai vaikinų ir merginų Rockpalast salėje – įžengus į prirūkytą kambarį nebuvo net kur atsisėsti. Kraftwerk pasirodė dar tik keliuose koncertuose, bet jau turėjo savo klausytojų ratą. Klausytojų, kuriems The Beatles iširimas buvo stiprus smūgis, atvertęs naują lapą muzikiniame suvokime. Klausytojų, kurie su dideliu liūdesiu palaidojo Jimi Hendrix ir Janis Joplin. Pasiruošusių naujai patirčiai, žiūrinčių į keistą, elektronišką ateitį. Kraftwerk tai ir žadėjo. Skaitykite toliau→

  • Diagnozė: tikslas pasiektas

    Diagnozė: tikslas pasiektas

    Fortepijoninės muzikos vakaras nepakartojamo grožio VDU Didžiojoje auloje, plejada klasikinių kūrinių, atliekamų jau viena koja esančių, arba siekiančių tapti scenos profesionalais, gausiai susirinkusi publika, žiniasklaidos atstovo-fotografo dėmesys ir renginio vedėja, pasidabinusi nesibaigiančia šypsena – tikrai pakiliai nuteikiantis įvykis, kurį norisi išgirsti ir pamatyti. Savotiška miesto akademinės kultūros diagnozė.

  • Mykolas Bazaras: klausome kitaip

    Mykolas Bazaras: klausome kitaip

    lapkričio 28 d. klausėmės trijų profesionalių muzikantų – džiazo pianisto Arno Mikalkėno, elektroninės muzikos atlikėjo Aurimo K@ Vilkišiaus ir akademinėje scenoje dažnai matomos pianistės Virginijos Unguraitytės projekto “Išgirsk kitaip”. Trijulė publikai siūlė stilistines sintezes M. Mussorgsky’io “Parodos paveikslėlių” tema.