Category: Muzikos kritika

  • Birštono džiazo festivalis: tarp modernumo ir tradicijos

    Birštono džiazo festivalis: tarp modernumo ir tradicijos

    Džiazo laiku, rytiniai antrosios festivalio dienos pasirodymai nubraižė visos likusios dienos gaires. Tai lietuvių džiazo dabarties ekspozicija, kurioje kartu reprezentuojami modernūs ir eksperimentuojantys jaunosios kartos atlikėjai, bei visame pasaulyje koncertuojantys ir Vakarų tradicijas į Lietuvą parvežantys atlikėjai. Garso menininko Vyčio Purono programuojamas Vilniaus kolegijos projektas „The Oscillation Orchestra“ demonstravo modernybės standartus. Ansamblis, kurio pagrindinis garso […]

  • Birštono džiazo festivalis 2022: scena jūsų

    Birštono džiazo festivalis 2022: scena jūsų

    Pirmą festivalio vakarą laukė keturi pasirodymai. Estafetę pradėjo Lietuvių išeivijos vaikas iš JAV Nicole Zuraitis su Klaipėdos džiazo orkestru. Nustebino nuo pirmos iki paskutinės natos išlaikytas dangiškas, skaidrus, artikuliuotas, meistriškai valdomas balsas. Idealiai intonacijomis įprasmintos kūrinių temos. Juk tame ir yra vokalo meno grožis. Atlikėjai prisėdus prie fortepijono pasidaro aišku, kad muzika jai „priklauso“, o […]

  • Birštono džiazo festivalis 2022: pirmi įspūdžiai

    Birštono džiazo festivalis 2022: pirmi įspūdžiai

    Kovo mėnesio pabaigoje, po ketverių metų pertraukos vėl buvo surengtas legendinis, unikalus ir seniausias Lietuvoje vykstantis, tarptautinis džiazo festivalis „Birštonas 2022“. Skaitytojams, turbūt, nereikia priminti, kokią vietą šalies kultūros istorijoje ir dabartyje užima šis festivalis, internetai – platūs, bet reikia paminėti, kad tai – jau XXI-asis džiazo maratonas, startavęs 1980 m., ir nuo to laiko […]

  • Ignas Andriuškevičius: Reivas dviems fortepijonams

    Ignas Andriuškevičius: Reivas dviems fortepijonams

    Paskutinį kartą Kauno valstybinėje filharmonijoje lankiausi prieš penkis metus. Tąkart Kauno simfoniniam orkestrui dirigavo Mirga Gražinytė-Tyla, o solo fortepijonu grojo jos sesuo Ona. Atmintyje šis koncertas įstrigo kaip seseriškas žaidimas, kuriame buvome maloniai pakviesti sudalyvauti kaip klausytojai ir žiūrovai. Šįvakar filharmonijoje ir vėl žaidimai, o juos ne tik išgirsti, bet ir kartu pažaisti, kviečia broliai Mykolas ir Motiejus Bazarai. Skaitykite toliau→

  • Louis Garrick: The Review

    A misperception foreigners often have about Kaunas is that the glistening edge of artistic experimentation will not be found here. That Vilnius is a lone star in a deafening vacuum is a cliché I’ve certainly found myself guilty of tripping over, and not the only one, they really are like rocks in the mud as a newcomer finds his way in contemporary Lithuania. (My companion for the performance under review chided me for referring to the black parkas and buzz cuts sported by half the youth up and down Laisvės alėja as a “post-Soviet” uniform, an outdated and distasteful term, I now realise.) Skaitykite toliau→

  • Tomas Narkevičius: Kraftwerk – Live in Soest, 1970

    Tomas Narkevičius: Kraftwerk – Live in Soest, 1970

    Neuer : Retai kada muzikinė grupė įgauna tokį milžinišką pagreitį, kad pasirodžius vos pirmam televiziniam koncertui surenka pilną salę klausytojų. Dar rečiau beveik nežinoma grupė man palieka tokį neišdildomą įspūdį, kad norisi jiems žadėti pačią šviesiausią ateitį. Į Soest atvažiavau iš Kelno, vedamas žingeidumo ir tokios pačios traukos, kaip ir tie šimtai vaikinų ir merginų Rockpalast salėje – įžengus į prirūkytą kambarį nebuvo net kur atsisėsti. Kraftwerk pasirodė dar tik keliuose koncertuose, bet jau turėjo savo klausytojų ratą. Klausytojų, kuriems The Beatles iširimas buvo stiprus smūgis, atvertęs naują lapą muzikiniame suvokime. Klausytojų, kurie su dideliu liūdesiu palaidojo Jimi Hendrix ir Janis Joplin. Pasiruošusių naujai patirčiai, žiūrinčių į keistą, elektronišką ateitį. Kraftwerk tai ir žadėjo. Skaitykite toliau→

  • Fortepijonas – muzika visiems

    Fortepijonas – muzika visiems

    Kaunas – nuo tarpukario žinomas kaip profesionalios fortepijoninės muzikos židinys, kuriame į pasaulį atėjo, o paskui ir išėjo daugelis žinomiausių Lietuvos pianistų. Anuomet čia dėstė V. Ružickis, B. Dvarionas, V. Bacevičius, pokariu dirbo M. Alšlebėnaitė, B. Strolienė, R. Okruško[1], atgimimo laikotarpiu veikė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos fakultetas, na o dabar fortepijono aukštąjį meistriškumą globoja VDU Muzikos akademija. Džiugu ir pagirtina, kad kartas nuo karto čia įvyksta ir pasaulio, ir vietos fortepijono kultūrą reprezentuojantys koncertai.

    Vienas iš jų – balandžio 11 d., Donelaičio g. 601 stovinčio pastato koncertų salėje vykęs pianistų maratonas, kodiniu pavadinimu „FORTEpiano EXTRAvaganza x 25 x 25 x 25 x“. Skaitykite toliau→

  • What’s up! (Kas nutiko?)

    What’s up! (Kas nutiko?)

    “We need music…” Šiandieną gerųjų pavyzdžių tikrai netrūksta. Įsijungiame “Youtube”, parašome EPIC WINS COMPILATION – prašom, galime grožėtis nuostabiausiais žmogaus laimėjimais, o kas nori, ir nesėkmėmis. Tas pats su muzika. Interneto platybėse galime atrasti nepakartojamų žinomiausių ir visai Lietuvoje nematomų atlikėjų pasirodymų.

  • Diagnozė: tikslas pasiektas

    Diagnozė: tikslas pasiektas

    Fortepijoninės muzikos vakaras nepakartojamo grožio VDU Didžiojoje auloje, plejada klasikinių kūrinių, atliekamų jau viena koja esančių, arba siekiančių tapti scenos profesionalais, gausiai susirinkusi publika, žiniasklaidos atstovo-fotografo dėmesys ir renginio vedėja, pasidabinusi nesibaigiančia šypsena – tikrai pakiliai nuteikiantis įvykis, kurį norisi išgirsti ir pamatyti. Savotiška miesto akademinės kultūros diagnozė.

  • Mykolas Bazaras: klausome kitaip

    Mykolas Bazaras: klausome kitaip

    lapkričio 28 d. klausėmės trijų profesionalių muzikantų – džiazo pianisto Arno Mikalkėno, elektroninės muzikos atlikėjo Aurimo K@ Vilkišiaus ir akademinėje scenoje dažnai matomos pianistės Virginijos Unguraitytės projekto “Išgirsk kitaip”. Trijulė publikai siūlė stilistines sintezes M. Mussorgsky’io “Parodos paveikslėlių” tema.