Category: Uncategorized

  • Klasikinė improvizacija – oksimoronas ar siekiamybė?

    Norėjau pasidalinti įspūdžiais iš ką tik pasibaigusios, kovo 1-8 dienomis Hagos Karališkojoje konservatorijoje vykusios intensyvios improvizacijos programos, kuri yra tarptautinio muzikinio švietimo projekto „METRIC – Modernizing European Higher Music Education Through Improvisation“ dalis. Skaitykite toliau→

  • Paulina Šilobrit: Romantiškoji vergų muzika

    Įprastai pirmoji galvoje išnyranti asociacija paminėjus romantizmo epochą, siejama su sentimentais, individo dvasine laisve, neramia ir išdidžia jo siela, stipriomis emocijomis ir nenumaldomomis, gaivalingomis aistromis. Menininkas čia nuolat kovoja su jį supančia aplinka, jis nepritampa prie visuomenės, nes gyvena savo susikurtame pasaulyje. Prisimenant muzikos istoriją, romantiniais įprasta vadinti tokius kūrinius kaip F. Chopino „Revoliucinis etiudas“, F. Schuberto „Nebaigtoji simfonija“, J. Brahmso „Vengrų šokiai“, H. Berliozo „Fantastinė simfonija“ bei daugelis kitų. Europoje ima skleistis laisvės bei tautinio identiteto idėjos.

    Šią istorijos pusę žinome pakankamai neblogai jau nuo mokyklos laikų. Tačiau, šalia minėtųjų muzikinių monumentų, retai yra peržengiamos Europos ribos ir retai kada pastebima, jog lygiai tuo pat metu buvo sukomponuotos, pavyzdžiui, mūsų gerai žinomos kalėdinės giesmės kaip „Silent Night“ ar „We Wish You a Merry Christmas“. Lygiai taip, kaip ir amerikiečių patriotinė daina „Yanee Doodle“, ar kovos himnas „The Battle Hymn of the Republic“ kurių melodijas žinome nuo vaikystės, nė nežinodami jų pavadinimų bei istorinio konteksto. Skaitykite toliau→

  • Louis Garrick: The Review

    A misperception foreigners often have about Kaunas is that the glistening edge of artistic experimentation will not be found here. That Vilnius is a lone star in a deafening vacuum is a cliché I’ve certainly found myself guilty of tripping over, and not the only one, they really are like rocks in the mud as a newcomer finds his way in contemporary Lithuania. (My companion for the performance under review chided me for referring to the black parkas and buzz cuts sported by half the youth up and down Laisvės alėja as a “post-Soviet” uniform, an outdated and distasteful term, I now realise.) Skaitykite toliau→

  • Tomas Narkevičius: Kraftwerk – Live in Soest, 1970

    Neuer : Retai kada muzikinė grupė įgauna tokį milžinišką pagreitį, kad pasirodžius vos pirmam televiziniam koncertui surenka pilną salę klausytojų. Dar rečiau beveik nežinoma grupė man palieka tokį neišdildomą įspūdį, kad norisi jiems žadėti pačią šviesiausią ateitį. Į Soest atvažiavau iš Kelno, vedamas žingeidumo ir tokios pačios traukos, kaip ir tie šimtai vaikinų ir merginų Rockpalast salėje – įžengus į prirūkytą kambarį nebuvo net kur atsisėsti. Kraftwerk pasirodė dar tik keliuose koncertuose, bet jau turėjo savo klausytojų ratą. Klausytojų, kuriems The Beatles iširimas buvo stiprus smūgis, atvertęs naują lapą muzikiniame suvokime. Klausytojų, kurie su dideliu liūdesiu palaidojo Jimi Hendrix ir Janis Joplin. Pasiruošusių naujai patirčiai, žiūrinčių į keistą, elektronišką ateitį. Kraftwerk tai ir žadėjo. Skaitykite toliau→

  • Evaldas Bielinis: 20 minučių pakeitusių roko istoriją

    2005 metais britų televizijos kanalas Channel 4 apklausė daugiau kaip 60 muzikos industrijos specialistų[1] – muzikantų, žurnalistų, prodiuserių bei leidėjų užduodamas vieną paprastą klausimą – kurį pasirodymą vertinate kaip geriausią visų laikų roko koncertą? Reikia pripažinti – pasirinkimo netrūksta: ikoniškasis Pink Floyd – The Wall turas, geležinę uždangą griovęs 1991 metų Monsters of Rock Maskvoje, legendinis Woodstock festivalis (apklausoje užėmęs garbingą antrąją vietą). Tačiau visus šiuos – ir nepaminėtus – pasirodymus pralenkė labdaringo koncerto dalis. Koncerto, už kurį grupė negavo nė cento. Tai pasirodymas, trukęs tik 20 minučių – tai grupė Queen ir jos 1985 metų pasirodymas Live Aid. Skaitykite toliau→

  • Fortepijonas – muzika visiems

    Kaunas – nuo tarpukario žinomas kaip profesionalios fortepijoninės muzikos židinys, kuriame į pasaulį atėjo, o paskui ir išėjo daugelis žinomiausių Lietuvos pianistų. Anuomet čia dėstė V. Ružickis, B. Dvarionas, V. Bacevičius, pokariu dirbo M. Alšlebėnaitė, B. Strolienė, R. Okruško[1], atgimimo laikotarpiu veikė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos fakultetas, na o dabar fortepijono aukštąjį meistriškumą globoja VDU Muzikos akademija. Džiugu ir pagirtina, kad kartas nuo karto čia įvyksta ir pasaulio, ir vietos fortepijono kultūrą reprezentuojantys koncertai.

    Vienas iš jų – balandžio 11 d., Donelaičio g. 601 stovinčio pastato koncertų salėje vykęs pianistų maratonas, kodiniu pavadinimu „FORTEpiano EXTRAvaganza x 25 x 25 x 25 x“. Skaitykite toliau→