Evaldas Bielinis: 20 minučių pakeitusių roko istoriją

2005 metais britų televizijos kanalas Channel 4 apklausė daugiau kaip 60 muzikos industrijos specialistų[1] – muzikantų, žurnalistų, prodiuserių bei leidėjų užduodamas vieną paprastą klausimą – kurį pasirodymą vertinate kaip geriausią visų laikų roko koncertą? Reikia pripažinti – pasirinkimo netrūksta: ikoniškasis Pink Floyd – The Wall turas, geležinę uždangą griovęs 1991 metų Monsters of Rock Maskvoje, legendinis Woodstock festivalis (apklausoje užėmęs garbingą antrąją vietą). Tačiau visus šiuos – ir nepaminėtus – pasirodymus pralenkė labdaringo koncerto dalis. Koncerto, už kurį grupė negavo nė cento. Tai pasirodymas, trukęs tik 20 minučių – tai grupė Queen ir jos 1985 metų pasirodymas Live Aid.

Bob Geldof ir Live Aid idėja

Norint suprasti šio pasirodymo reikšmę kultūriniame kontekste, verta pakalbėti apie visą Live Aid koncertą bei įvykius, vedusius prie jo. 1984 metais vakarų pasaulį šokiravo televizijų kanalų transliuojami vaizdai – Etiopijoje prasidėjęs maras, pareikalavęs daugiau nei 400 tūkstančių gyvybių. Bandyti padėti šiai katastrofai nusprendė ne tik politiniai veikėjai, bet ir menininkai, vienas iš kurių buvo Bob Geldof. Airių muzikantui, išgarsėjusiam kaip punk grupės The Boomtown Rats atstovui, kilo idėja sukviesti žinomiausius to meto muzikantus bei įrašyti dainą, kurios uždirbti pinigai būtų skirti kovai su maru Afrikoje. Taip buvo sukurtas singlas „Do They Know It‘s Christmas?“, parašytas paties Geldof bei škotų muzikanto Midge Ure. Įraše sutiko dalyvauti tokie žinomi atlikėjai kaip Bono, George Michael, Sting, daina atitiko tuo metu populiaraus synthpop žanro standartus, tad įrašo sėkmė neturėtų stebinti. Ši daina tapo greičiausiai visų laikų parduodamu įrašu Didžiojoje Britanijoje bei iki šiol yra antras daugiausiai uždirbęs singlas Anglijoje (1997 metais jį pralenkė Elton John daina „Candle in the Wind“, išleista norint pagerbi mirusią princesę Dianą[2]).

Idėją suorganizuoti labdaringą koncertą Bob Geldof pasiūlė kitos žinomos grupės Culture Club vokalistas Boy George. Po kelių mėnesių planavimo, susiformavo grandiozinio koncerto idėja – Live Aid vyko tuo pačiu metu dvejuose miestuose (Londono Wembley stadione, talpinusiame 72 tūkstančius žmonių, bei Filadelfijos JFK stadione, į kurį susirinko 100 tūkstančių žmonių). Prie projekto prisidedant vis daugiau žmonių, augo ir jo dydis. Ypač daug prisidėjo Tony Verna, televizijos prodiuseris revoliucionavęs televizijos transliacijas Amerikoje. Jo pažintys padėjo Live Aid gauti Filadelfijos stadioną bei svarbiausią eterio laiką ABC televizijoje , o vėliau dar ir 85 procentuose kitų Amerikos transliuotojų. Tokio dydžio pasirodymas sugebėjo pritraukti garsiausių to meto atlikėjų dėmesį, užtikrinusį Live Aid sėkmę. Po pasirodymo paaiškėjo, kad koncertą stebėjo 1.9 milijardo žmonių (trečdalis to meto pasaulio populiacijos) daugiau 150 pasaulio šalių – tai didžiausia visų laikų televizijos transliacija[3]. Bob Geldof organizuodamas Live Aid tikėjosi surinkti bent milijoną svarų pagalbai Afrikai, tačiau šį skaičių sugebėjo viršyti. Surinktų pinigų suma – 150 milijonų.

Atlikėjai

Didžiulis pasaulio (bei televizijų) susidomėjimas pritraukė didžiausius to meto muzikantus. Vieniems tai buvo proga priminti apie save, kitiems – pristatyti save visam pasauliui. Puikus šios progos išnaudojimo pavyzdys – U2 pasirodymas Wembley stadione. Tuo metu dar kylanti, bet vis daugiau fanų dėmesio susilaukianti airių grupė nusprendė nebandyti pristatyti savo naujų dainų, bet pademonstruoti save kaip puikiai gyvai skambančią grupę – per 20 minučių pasirodymo U2 atliko tik dvi dainas, viena iš kurių – 14 minučių trukusi dainos „Bad“ versija. Ne visi pasirodymai buvo tokie sėkmingi – The Who pasirodymo metu sprogus saugikliui sutriko transliacija, o koncerte buvę žmonės išgirdo chaotišką, mažai repetuotą pasirodymą[4]. Tokio dydžio koncerte buvo sunku išvengti ir techninių nesklandumų ant scenos – Paul McCartney atliekant „Let it be“ sugedo vokalinis mikrofonas, tad padėti atlikėjui sudainuoti žodžius teko Wembley susirinkusiai publikai.

Amerikos pasirodymai išsiskyrė didelių grupių sugrįžimais į sceną – Black Sabbath, Led Zeppelin bei Crosby, Stills, Nash & Young. Su Black Sabbath koncertavo į grupę sugrįžęs Ozzy Osbourne, o Led Zeppelin mirusį būgnininką John Bonham pakeitė Phil Collins ir Tony Thompson. Šis pasirodymas buvo išskirtinis blogąja prasme – prikimęs Robert Plant balsas, nederanti Jimmy Page gitara, problemos su įranga bei tiesiog, anot Plant, prastas būgnininkų pasiruošimas lėmė vieną prasčiausių grupės pasirodymų istorijoje. Grupės nariai buvo taip nusivylę savo koncertu, kad uždraudė bet kokius įrašo retransliavimus visam laikui (tad tuometiniai VHS įrašai tapo savotiška kolekcionierių retenybe).

Iš viso Live Aid pasirodė daugiau kaip 50 grupių, tačiau viena iš jų sukūrė įsimintiniausią pasirodymą – puikiai surepetuotą, ekonomiškai bei techniškai apgalvotą, prikausčiusį visų žiūrovų dėmesį. Tai – Queen.

Queen

Grupė Queen susibūrė 1970 m. Londone susitikus pažįstamiems studentams bei per atrankas suradus tinkamiausią bosistą. Grupės nariai – bosistas John Deacon, gitaristas, iki šiol su Queen programa keliaujantis po pasaulį Brian May, būgnininkas Roger Taylor bei ekscentriškasis, vienas geriausių visų laikų vokalistų Farrokh Bulsara, labiau žinomas kaip Freddie Mercury. Nors grupė savo karjerą pradėjo atlikdami progresyvųjį roką, vietomis priartėjantį net prie heavy metal, tačiau greitai atrado savo sėkmės formulę – tai įvairių stilių paveiktas, tinkamas radijai (radio-friendly), tačiau tikrai ne „pigus“ rokas. Grupės koncertai sparčiai didėjo savo lankytoju skaičiumi bei daromu šou, taip natūraliai persikeldami į didžiausius stadionus – 1981 metais Queen koncertą Argentinoje stebėjo 300 tūkstančių žmonių.

1984 metais grupė išleido trigubai platininį albumą „The Works“ bei iškeliavo į turą, kurio metu kontraversiškai pasirodė Pietų Afrikos Respublikoje. Už šiuos pasirodymus Queen susilaukė didelės kritikos – dėl tuo metu vykusios rasinės segregacijos (dar žinomos „apartheido“ pavadinimu) Jungtinės Tautos kultūriškai boikotavo pasirodymus PAR, tad už koncertą grupė buvo ne tik nubausta muzikantų sąjungos pinigine bauda, tačiau buvo įtraukta ir į Jungtinių Tautų nepageidaujamų grupių sąrašą.

Live Aid 1985

Po kilusių skandalų grupei reikėjo atstatyti savo vertę žmonių akyse bei sugrąžinti dėmesį į muziką, o ne išorines problemas. Priešingai nei kitos grupės, neskyrusios daug dėmesio 20 minučių pasirodymui, Queen ilgai ir atsakingai ruošė bei repetavo savo programą[5]. Norėdami užtikrinti kuo sėkmingesnį pasirodymą, grupės vadybininkai bei inžinieriai ėmėsi ir savų gudrybių – grupė užsitikrino svarbiausią eterio laiką (pasirodymas prasidėjo 6 vakare Londone), o grupės inžinierius prieš koncertą slapta sukeitė garso sistemos ribotuvus (limiters), tad Queen skambėjo žymiai garsiau nei kiti atlikėjai. Turėdami tenkintis dekoracijų neturinčia scena su paprastu apšvietimu grupės nariai žinojo, kad turės kliautis tik savo pasirodymu.

Pasirodymas

Queen užlipus į sceną, didžiausios baimės nepasitvirtino – grupės narių nepasitiko švilpianti publika. Pirmajam kūriniui grupė pasirinko vieną žinomiausių savo dainų – „Bohemian Rhapsody“. 1975 metais išleistas kūrinys susilaukia didelio publikos pritarimo – dainuoja nuo pirmųjų teksto eilučių. Beveik visos dainos metu operatoriai pasirenka rodyti Freddie Mercury – grupės Queen veidą. Nors kasdieniniame gyvenime Freddie pasižymėjo uždarumu ir kuklumu (visą karjeros laikotarpį Mercury nenoriai duodavo interviu bei mėgdavo uždarą gyvenimą) ant scenos matome kitokį žmogų – ekspresyvų, energingą, mėgstantį „pasimaivyti“ atlikėją. Po įžangos įstoja visa grupė ir daina pereina į klasikinę roko baladę – lėtu, akcentuotu būgnų ritmu, minimalistine instrumentuote, pirmą vaidmenį atiduodant Freddie vokalui, kurį vėliau pakeičia Brian May soluotė, atitinkanti įrašo versiją. Grupė nusprendžia atlikti tik pirmąją kūrinio pusę – taip ne tik sutaupydami laiką (pilna daina trunka penkias su puse minutės) tačiau ir neatlikdami sudėtingos, gyvai neatkartojamos antrosios kūrinio dalies (įraše skamba daugiau kaip 180 „perklojimų“ (overdubs)).

Dar nenutilus paskutinėms natoms Freddie Mercury pasiima savo simbolinį mikrofoną su pritvirtintu stovu ir grupė pereina į kitą savo hitą – „Radio Ga Ga“. Čia atsiskleidžia viena iš daugelio Freddie Mercury stiprybių – gebėjimas papirkti visą stadioną. Jis drąsiai juda po visą sceną, nuolat bendrauja su arčiausiai esančiais publikos nariais. Tai pasiekia didžiausią kulminaciją priedainio metu, kuomet Mercury „įsakyti“ fanai pradeda kartu skanduoti bei ploti dainos priedainį. Svarbu nepamiršti, kad susirinkusi publika nėra Queen publika – tą pačią dieną grojo dar 30 skirtingų atlikėjų, tačiau stebint priedainio scenas sunku tuo patikėti. Tą akimirką visi susirinkę tampa Queen fanais, nuo arčiausiai prie scenos susirinkusių žiūrovų iki stadiono galo. Galime stebėti net plojimo bangas – arčiausiai scenos stovinčius fanus garsas pasiekia greičiau, nei Wembley galą. Šioje dainoje išgirstame dar vieną išskirtinę grupės Queen sąvybę – stiprias, gerai išnaudojamas vokalines galimybes. Visi grupės nariai galėjo pritarti Mercury, vietomis kurdami net ir keturbalses harmonijas (dažniau tai girdime studijiniuose įrašuose).

Po „Radio Ga Ga“ Freddie Mercury pereina į Queen koncertams būdingą klausimo-atsakymo „žaidimą“ su publika. Pradėdamas nuo paprastų skiemenų „eh-oh“ kvarta žemyn ir didžiąja sekunda į viršų, Mercury pereina į vis sudėtingesnes „vokalizes“ – jis tarsi operos vokalistas, prasidainuojantis prieš pasirodymą, tačiau su 72 tūkstančių balsų pritarimu. Viena ilgai pratęsta nata buvo praminta „nata, kurią girdėjo visas pasaulis“ (The Note Heard Round The World[6]). Ironiškai, grupės Duran Duran vokalisto Simon Le Bon nepataikyta falceto nata vėliau vakare buvo praminta „netikusia nata, kurią išgirdo visas pasaulis“.

Queen pereina į 1984 metais išleistą „Hammer To Fall“, kuri buvo vienas iš tuo metu parduodamų „The Works“ albumo singlų. Dainoje dar kartą išgirstame Queen keturbalses harmonijas, dar labiau sustiprinančias dainos priedainius. Mercury žino kad jį stebi visas pasaulis, tačiau tai nesutrukdo pradėti gašliai šokti su operatoriumi – galime dar kartą įsitikinti, kad ant scenos matome ne Freddie Mercury žmogų, o scenos asmenybę. „Hammer To Fall“ galime pamatyti dar vieną Queen kontrastą – energingas, nenustygstantis vietoje Freddie Mercury ir ramus, beveik be emocijų soluojantis Brian May, turintis savitą skambesį (rankų darbo gitara) bei grojimo stilių.

Prieš kitą dainą grupė pakeičia instrumentuotę – Freddie Mercury pasiima elektrinę gitarą, Brian May – akustinę, o prie pianino prisėda dar vienas muzikantas. Mercury dainą dedikuoja „tik visiems gražiems susirinkusiems“, tačiau greitai pasitaiso, jog visi čia esantys yra gražūs bei padėkoja atėjusiems šio koncerto proga. Kita daina – „Crazy Little Thing Called Love“ – dar vienas žinomas Queen singlas, išleistas 1979 metais. Tai viena labiausiai pop žanrą atitinkančių grupės dainų ir Mercury tai puikiai išnaudoja, leisdamas publikai atlikti vieną iš priedainių. Dainą pabaigia Brian May gitaros soluotė, tačiau visas operatorių dėmesys nukreiptas į Mercury ir jo „žaidimą“ su publika.

Kitą dainą publika atpažįsta nuo pirmųjų žinomo būgnų ritmo dūžių ir pradeda ploti net neprašyta – tai 1977 metais išleista „We Will Rock You“. Ši trumpa daina jau buvo tapusi roko himnu, tad puikiai suskamba pilname Wembley stadione, pritariant visai publikai. Po dainos nespėjus nutilti plojimams, Freddie grįžta prie fortepijono ir pradeda paskutinę dainą – „We Are the Champions“. 1977 metais išleista roko baladė susilaukia didžiulio publikos pritarimo ir yra puikiai parinkta paskutinė daina – ramius, akustinius posmus keičia visiems žinomas priedainis, dainos pabaigoje dar kartą pakartojamas kelis kartus. Operatorius vėl fiksuoja banguojantį stadioną ir dar kartą turime sau priminti, jog tai ne Queen koncertas. „We Are The Champions“ pabaigiamas ilga, surepetuota nata bei Freddie Mercury bučiniu, pasiųstu į publiką.

Per dvidešimt minučių Queen su Freddie Mercury sugebėjo pavergti kiekvieną susirinkusį Wembley stadione ar sekusį koncertą per televiziją. Tai buvo puikiai surepetuotas, atsakingai atrinktos programos koncertas, įamžinęs Queen kaip vieną stipriausių gyvai pasirodančių grupių bei Freddie Mercury kaip simboliu tapusį roko grupės lyderį.

Queen ateitis

Iškart po koncerto grupės pasirodymą įvertino ir užkulisiuose klausę muzikantai. Pasak liudininkų, Elton John iškart pas pasirodymo nuvyko pas grupės narius ir keikdamasis pripažino, kad šitas šou priklausė Queen („You bastards, you stole the show![7]“). Šis pasirodymas buvo naujas įkvėpimas grupei – albumų ir singlų pardavimai šoktelėjo kelis kartus, o praėjus keliems mėnesiams Queen pradėjo dirbti prie naujo albumo „A Kind of Magic“ bei išleido sėkmingą singlą „One Vision“. Po albumo sekęs turas buvo ypač pasisekęs, o jį Queen pabaigė 1986 metais rugpjūčio 9 dieną, pasirodydami prieš 300 tūkstančių žmonių publiką. Deja, tai buvo paskutinis Queen pasirodymas.

Nuo 1987 metų grupės fanai matydavo vis prasčiau atrodantį Freddie Mercury ir nors visa bulvarinė Britanijos spaudė rašė, jog Freddie serga AIDS, jis šiuos gandus neigė iki pat savo mirties dienos. Vis dažniau kalbos krypdavo į Freddie sveikatą bei lytinę orientaciją ir vis mažiau apie Queen muziką. Freddie Mercury mirė 1991 metų lapkričio 24 dieną.

Nuo to laiko Live Aid pasirodymo reikšmė tik išaugo. Stebėdami koncertą matome ne tik roko grupės pasirodymą, tačiau ir muzikos legendą. Queen, vedami Freddie Mercury, sugebėjo užkariauti didžiausius stadionus, „nurungti“ didžiausias to meto grupes ir nutildyti didžiausius kritikus. Tai grupė, kuri darė aukščiausios kokybės pasirodymus – atsakingai paruoštus, surepetuotus bei skirtus pamaloninti visus gerbėjus[8].

[1] news.bbc.co.uk/2/hi/entertainment/4420308.stm Grįžti atgal

[2] http://www.theguardian.com/news/datablog/2012/nov/04/uk-million-selling-singles-full-list Grįžti atgal

[3] http://edition.cnn.com/2005/SHOWBIZ/Music/07/01/liveaid.memories/index.html Grįžti atgal

[4] Wilkerson, Mark (2006) Amazing Journey: The Life of Pete Townshend p.408 Grįžti atgal

[5] O’Casey, Matt, dir. (2002) Queen – Days of Our Lives. Part 2. Queen Productions Ltd. Grįžti atgal

[6] http://deadshirt.net/2013/11/25/remembering-freddie-mercury-the-live-aid-performance/ Grįžti atgal

[7] http://www.rollingstone.com/music/news/queens-tragic-rhapsody-20140707?page=4 Grįžti atgal

[8] Peržiūrėti Queen pasirodymą 1985 Live Aid koncerte dar kartą galite paspaudę čia (red. past.)