Rimvydas Muzikevičius: Laiškas Džy Py (Gregory Porter)

[Dalinuosi], kuo šį kartą sužavėjo mane, paprastą klausytoją, Džy Py [Gregory Porter’io koncertas Kaune, Žalgirio arenoje, 2023 12 12]. Netikėta koncerto teminė programa. Tai – Kalėdos. Jų temai parinkta daug visai nenuvalkiotų (!) dainų ir gražiausi kūriniai iš visų [išleistų] įrašų ar programų. Seniai nepamenu tokio profesionalaus proginio koncerto. Koncerto formate tiko Ramūno Z. šmaikštus pristatymas, kuris net užvedė keistoms mintims apie profesionalumą. Pvz., jeigu visi 5 atlikėjai būtų krepšinio komanda… Kas juos įveiktų?

Gregory Porter grupė. Iš kairės: Chip Crawford, Jahmal Nichols, Emanuel Harrold, Tivon Pennicott, Ondrej Pivec. Festivalis Kaunas Jazz. Pauliaus Grigaliūno nuotr.

Įdomu, ar per paskutinius 10 metų koncertinės veiklos buvo nors viena diena, kad kuriam nors iš jų „nekristų“? Turiu minty ne tik kiekvieno indvidualų meistriškumą, bet ir „žaidimą“ kartu, drauge. Pasaulyje tikrai yra daugiau tokių grupių. Todėl ir kyla klausimas – ar yra prasmė, kas nugalės? Tiesiog klausai, kaip muzikantai ir dainininkai MĖGAUJASI grodami. Ir supranti, kad MUZIKA – ne sportas. Ir ne show. Ne pramoga (jei nors kiek supranti tą muzikinę kalbą). Ir ne iššaukiantys kostiumai, kojos, krūtys. Nors, man tai patinka, kai su muzika ne kas…

Festivalis Kaunas Jazz. Pauliaus Grigaliūno nuotr.

Pirma mintis kilusi jau koncerto pradžioje – kaip norėčiau iš jų pasimokyti VALYMO paslaugų. Muzikos, bereikšmių natų, akordų valymo. Taip profesionaliai palikta tik tiek garsų, kurie tik nužymi mano vaizduotės kelio pradžią. Ir tas SAIKAS tarsi užburia. O ausys tik ir laukia, kaip tie keli garsai susišauks tarpusavy penkių skirtingų instrumentų. Ritmas, bosas (kontra), trys-keturios klaviatūros, balsas, ir besimaudandis ore, kaip mažas NATO naikintuvas, saksofonas. Solo pragrojimai – visų – pavyzdiniai.

Tivon Pennicott, saksofonas. Festivalis Kaunas Jazz. Pauliaus Grigaliūno nuotr.

Kita kilusi mintis – jei taip viskas nuo dramaturgijos iki menkiausių smulkmenų apgalvota, tai kur, tuomet, džiazas?.. O kur dar tas santūrus kiekvieno džiaugsmas, išgavus instrumentu garsą? O bendrystė vienas su kitu garsais? Nuoširdumas, elegantiškas paprastumas, begalinė meilė MUZIKAI…

Gregory Porter. Festivalis Kaunas Jazz. Pauliaus Grigaliūno nuotr.

Tada klausantis ir išgirsti žvaigždes! Ne ant scenos. Danguje. Pirma dalis buvo tokia, visom prasmėm, graži, kad antros galėjo ir nebūti. O kad jau buvo, tai tik patvirtino tai, apie ką pasidalinau. Tokia „komanda“ galėtų pralaimėti tik kokios diversijos atveju. Pvz., jeigu dingtų elektra… Bet aš klystu. Juk liktų skambantys būgnai, kontrabosas, fortepijonas, gražaus tembro balsas. Ir tada būtų dar gražiau. Nes visi gražiausi stebuklai vyksta TYLIAI. Garsiai tik naikinam viską.

Jūsų,
R. M.

Klausytoja. Festivalis Kaunas Jazz. Pauliaus Grigaliūno nuotr.

Parašykite komentarą